Žinot visgi mielinės tešlos minkymas yra gėris, kai reikia nuraminti nervus... tuomet, tai puikiausias būdas atsipalaiduoti:)
Aš jau pradedu galvoti apie Kalėdas, nors dar beveik du mėnesiai...Kažkaip įdomiai viskas vyksta šiais metais...
Nors kiekvienais metais ruoštis Kalėdom pradėdavau ankščiausiai prieš dvi savaites.. O dabar... dabar... jau dairausi kalėdinių kepinių, o kompiuteryje esantis aplankas pilnėja nuo kalėdinių receptų gausos. Viską planuoju ir ruošiuos. Man taip patinka:) Nes šios Kalėdos bus ypatingos:)
Planuoti aš mėgstu. Tikrai tikrai. Ir mėgstu kai viskas einasi pagal jį. Dažniausiai susirikiuoju savo dienos, savaitės ar mėnesio planą, kuris po dienos jau būna sugriuvęs ir vėl atstatytas, papildytas ir ištrintas. Taip aš ir gyvenu, diena po dienos, savaitė po savaitės su savo mažais ir dideliais planais...
Per šį savaitgalį iškepiau daug pyragų, sausainių ir dar žadu spėti saldainių pasidaryti, tik nežinau ar spėsiu. Iš tikrųjų progų pyragui buvo tik vienam, kurį rytoj ruošiuosi padovanot, o kiti... kiti yra tik pretekstas kažką daryt. Turbūt žinot tą jausmą, kai privalai atlikti svarbų darbą, bet visuomet atrandi tai kas tuo momentu atrodo daaaug svarbiau, nors iš tikrųjų taip nėra ir tai tik pretekstas nepadaryti pačio svarbiausio darbo. Nežinau ar jūs supratot, aš ir nežinau ar supratau ką norėjau jums pasakyti, bet mano mintys šiandien jau tokios, pati jų nesuprantu ir nepagaunu. Nežinau kaip man susiimti, niekaip savęs nepriverčiu atlikti tai ką reikia.
Šildantis ryžių pudingas tingiems pusryčiams, kai galima nesikelti anksti ryte ir kai galima ruošiant pusryčius prastovėti prie viryklės nuolat maišant net ir apie 40 minučių. Tokie rytai mano mėgstamiausi. :)
Mano tėvams patinka viskas tai kas paprastai. Jie nemėgsta eksperimentuoti su maistu. Ir visuomet kreivai žiūri į mane kai gaminu kažką kitokio. Na, bet pamažu jie jau priprato ir net pradeda stebėtis kai pagaminu tą patį, o ne kažką naują. Tačiau, kad ir kokius sausainius aš kepčiau tėtis visuomet prašo, tų paprastų paprastų sviestinių sausainių. Taigi:
Kai galvoje sukasi milijonas minčių ir nei vienos neina pagauti, jos tik sukasi sukasi, net miegot neleidžia, o ir pats jauties išsekęs ir pavargęs, tuomet aš bėgu į virtuvę. Ir gaminu. Tačiau labiausiai tokiomis akimirkomis man patinka ir padeda tešlos minkymas. Tuomet ir galvoje prašviesėja, ir bandutės gaunasi iš tokios tešlos pačios minkščiausios ir skaniausios:)))
Ne žiema ir ne pavasaris, ir net ne vasara man asocijuojasi su meile. O vienintelis ryškiaspalvis ruduo man sukelia malonią šilumą ir skraidančius drugelius pilve, na žinot tą jausmą...:) Todėl ruduo man visuomet pats mėgstamiausias metų laikas buvo yra ir bus! O rūškanas dangus ir visą dieną pliaupiantis lietus man sukelia jaukumo jausmą, aš turbūt keista...:) Net ir tada, kai buvau maža pasiimdavau didžiausią skėtį, apsiaudavau ilgiausius botus, bėgdavau į lauką ir šokinėdavau per balas. Dabar taip nebedarau, nors norėčiau... Dabar man patinka grįžti į šiltus namus ir dviese gerti didžiausius puodus žalios arbatos ar sukišus kojas po šilčiausia antklode stebėti aplink mus skubantį pasaulį.
Šie avižinukai puikiai tinka prie jaukaus pasisėdėjimo:)
Prisipažinsiu:) Nuo pat vaikystės nemėgau burokėlių. Nors tėvai nuo pat mažumės man bandė įpiršti, kad burokėliai yra labai skanu ir sveika, kad jų pavalgius mano žandukai bus rausvi. Tačiau aš jų niekaip nepamėgau. Net darželyje aš paslapčiom burokėlių salotas suberdavau kaimynui. Na žinoma kai jau nebūdavo kur dėtis tekdavo valgyti, o jų suvalgymas man prilygdavo žygdarbiui :D Vėliau šiaip taip susidraugavau su tais burokėliais, valgydavau, tačiau tai nebūdavo mano pati mėgstamiausia daržovė. Dabar... Dabar visiškai viskas kitaip, mėgstu juos ir netgi labai labai mėgstu, tiek burokėlių sriubą, tiek salotas, tiek mišraines. Šios salotos vienos iš mano mėgstamiausių, pabandykit :)
Kai norisi kažko prie kavos/arbatos puodelio.
Ar kai norisi kažko skanaus.
Arba norisi tiesiog kažką gaminti (plakti, pilti ar maišyti)
O galbūt norisi pavaišinti kolegas ar draugus, o gal tiesiog pradžiuginti namiškius.
Tuomet šis keksas jums kaip tik! :)
Kas rytą prabudus pastebiu, kad rytai darosi vis tamsesni ir tamsesni, saulė teka vis vėliau... Todėl mano rytai tampa tingesni,o ir žadintuvą atidėlioju kaskart po 10 minučių į priekį kol galų gale neberandu laiko net papusryčiauti. Tad vos prakrapščius akis bėgu į dušą, o iš jo tiesiai į stotelę. Tačiau rytinis šaltukas priverčia pasijausti žvaliai. Bėgdama dar spėju suskaičiuot jau pradėjusius gelst parke medžius, žinot, kaskart jų vis daugiau ir daugiau. Man tai patinka! :)
Taigi rudenėliui paminėt iškepiau cukinijų ir morkų duonelę, skanaukit :)
-
Rekomenduoju
-
Copyright © 2010 All rights reserved.
Designed by 